Social Construction of Reality

Publikacijoje apžvelgiama žinojimo sociologijos disciplinos raida, pateikiamos svarbiausios jos nagrinėjamos sąvokos ir tyrimo tikslai. Teigiama, kad tikrovė yra socialiskai konstruojama ir kad žinojimo sociologija turi analizuoti sio konstravimo procesus. Ji turi aiskinti ne tik empirine žinojimo įvairove visuomenėse, bet taip pat ir procesus, dėl kurių bet kuris žinojimas tampa socialiskai pripažinta tikrove. K. Marxo tezė, kad žmogaus sąmone apsprendžia jo socialinė būtis, tapo bazine žinojimo sociologijos teze. Terminą „žinojimo sociologija“įvedė M. Scheleris. Jis teigė, kad visuomenė lemia idėjų būtį, bet ne jų prigimtį ir pabrėžė individualaus žmogiskojo žinojimo aprioriskumą, kuris prasmės sistemą įgyja visuomenėje. K. Mannheimas teigė, kad visuomenė sąlygoja ne tik žmogiskosios idealizacijos formą, bet ir turinį. Jam svarbiausias buvo ideologijos reiskinys. Skyrė partikuliarinės, totalinės ir bendrosios ideologijos sąvokas. R. Mertonas siekė sujungti žinojimo sociologijos ir struktūrinės funkcinės teorijos pozicijas. Autoriai isplecia sios sociolgijos tyrimo objektą teigdami, kad ji turi tirti ne tik idėjų istoriją, bet viską, kas visuomenėje laikoma žinojimu.