Search for a command to run...
Nesmurtinio bendravimo (NVC) intervencinė programa, kurios prototipo kūrėjas amerikiecių psichologas ir konfliktų mediatorius M. B. Rosenbergas (2005), taikoma socialinės elgsenos, tarpasmeninių ir socialinių santykių tobulinimui, konfliktų sprendimui ir smurto prevencijai. Sio darbo tikslas - sistemiskai isanalizuoti empirinius tyrimus, kuriuose buvo vertintas NVC programos poveikis jos dalyvių socialinei elgsenai. Pagrindiniai sisteminės analizės klausimai: 1) Kokie socialinės elgsenos konstruktai yra tyrinėjami, vertinant NVC intervencinės programos poveikį? 2) Ar NVC intervencinė programa yra veiksmingas įrankis, keiciant įvairius dalyvių socialinės elgsenos konstruktus? Papildomai siekta įvertinti NVC intervencinės programos veiksmingumo tyrimų ribotumus ir galimybes. Tyrimų apžvalga parodė, kad taikant NVC intervencine programą dažniausiai tyrinėti dalyvių empatijos, neigiamų emocijų raiskos, streso įveikos, sąmoningumo ir santykius puoselėjancio bendravimo konfliktinėse situacijose gebėjimų pokyciai. Atskiruose tyrimuose nustatyti asmens konfliktiskumo, rizikos nusikalsti (recidyvų), pasitenkinimo santuoka, gebėjimo perkelti nesmurtinio bendravimo įgūdžius į asmeninį gyvenimą pokyciai. Tyrimų metodologija skiriasi, autoriai remiasi pagrindiniais NVC programos principais, taciau ją modeliuoja priklausomai nuo aplinkybių (tiriamųjų amžiaus, gyvenimo situacinių aplinkybių, tyrimo tikslų ir kt.). Daugeliu atvejų (75 proc.) nustatyti reiksmingi, pozityvūs minėtų konstruktų pokyciai, vertinant juos tiek individualiame, tiek grupės lygiuose. Apibendrinant sisteminės apžvalgos rezultatus galima daryti prielaidą, kad NVC intervencinė programa gali būti veiksmingas instrumentas, keiciant individų ir grupių socialinės elgsenos modelius, nes stiprina bendraujancių empatiskumą, jautrumą savo ir kitų poreikiams bei isgyvenimams, ugdo gebėjimus verbalizuoti, empatiskai susidoroti su stresu ir konfliktais. Taciau nedidelis tyrimų skaicius ir metodologiniai ribotumai skatina testi NVC intervencinės programos veiksmingumo tyrimus, atsižvelgiant į galimą situacinių veiksnių, kuriais gali būti tiek programos elementai, tiek dalyvių charakteristikos, poveikį jos veiksmingumui.